„Mūsų motinos kanonizacija tai ne tik didžiulė garbė, bet ir proga iš arčiau pažiūrėti į jos gyvenimą, į jos darbą ir didelį dėmesingumą kitiems. Kartu tai proga pažiūrėti ir į mūsų pačių gyvenimą“, - Vatikano radijui duotame interviu sakė Motinos Teresės įkurtos Meilės misionierių kongregacijos dabartinė vadovė sesuo Mary Prema.
Iš Vokietijos kilusi sesuo Mary Prema Pierick yra trečioji Meilės misionierių kongregacijos vadovė. 1950 m. Kalkutoje įkurtai vienuolijai iki mirties 1997 m. vadovavo Motina Teresė. Antroji kongregacijos vadovė buvo indė sesuo Nirmala Joshi. Sesuo Mary Prema Meilės misionierėms vadovauja nuo 2009 m.
Pasak Meilės misionierių vadovės, jų kongregacijos įkūrėjos kanonizacija visoms seserims bus tarsi sąžinės apskaita, padėsianti giliau pažvelgti į savo gyvenimus ir darbus, pamąstyti apie savo pašaukimą ir apie tai kaip jis vykdomas kasdieninėje veikloje; pamąstyti apie Meilės misionierių vienybę su Dievu maldoje ir vienybę su Jėzumi, tarnaujant vargšams.
Ar šiandieninė Bažnyčia yra tokia, kokios troško Motina Teresė? „Mūsų motina, - atsakė sesuo Mary Prema, - negaišino laiko klausimams kokia turėtų būti ir kokia neturėtų būti Bažnyčia. Ji sakydavo: Bažnyčia esame aš ir tu. Jei nori, kad Bažnyčia būtų šventa, tai tu ir aš turime siekti šventumo. Taip ji ir gyveno.“
Sesuo Mary Prema nesutinka su pasaldintu, sentimentaliu Motinos Teresės vaizdavimu. „Mes ją pažinojome ir kartu su ja gyvenome. Būtų neteisinga, jei tik gerbtume jos atminimą, bet nesistengtume sekti jos pavyzdžiu. Būdama gyva ji buvo mūsų motina. Ji ir dabar yra su mumis. Už mus meldžiasi. Ji mums ne šventas paveikslėlis, bet su mumis gyvenanti motina, kuri mus moko ir užtaria.“
Pokalbyje su dabartine Meilės misionierių kongregacijos vadove kalbėta ir apie Motinos Teresės įtaką politikos lyderiams bei apie jos veiklos įvertinimą vienu pagrindinių apdovanojimų – Nobelio Taikos premija.
„Mūsų motina nekeliavo po pasaulį kitus mokydama, ką jie turėtų daryti, - sakė sesuo Mary Prema. Kai ji kalbėdavo – visada aiškiai išsakydavo, ką nešiojasi širdyje. Nesvarbu, kas buvo jos pašnekovai, ji visada kalbėdavo tikėdama gyvenimo vertybėmis – dvasingumu, malda, šeima, kurioje dažnai žmonių tarpusavio santykius labai sustiprina kančia ir atleidimas. Mūsų motina niekada nesitraukdavo atgal, kai reikėdavo ginti žmogaus asmens orumą.“
Pasak Meilės misionierių vadovės, Nobelio taikos premija Motinai Teresei buvo suteikta už jos pastangas siekiant labiau tarpusavy vienyti žmones kaip to paties dangiškojo Tėvo vaikus. „Taikos tema šiandien labai aktuali. Visi žmonės jos trokšta. Tačiau ją pasiekti įmanoma tik atleidžiant, stengiantis išklausyti ir suprasti kitą žmogų, taip pat niekada neatsisakant pareigos teisingai gyventi.“
Paskutinė pokalbyje su Motinos Teresės vienuolijos vadove paliesta tema buvo herojiškas šių metų kovo mėnesį Jemene nužudytų keturių seserų liudijimas. „Jei žiūrime pasaulio akimis, - sakė Mary Prema, - keturių seserų mirtis tai tik beprasmė keturių jaunų gyvybių netektis. Tačiau jei žiūrime tikėjimo akimis, tuomet jų mirtį suprantame kaip privilegiją: jos paaukojo savo gyvybę už tuos, kuriems tarnavo. Persekiojimai nuo pat pradžių yra neatskiriama krikščionybės dalis. Persekiojamai padeda mums geriau suprasti savo pašaukimą. Mūsų seserys sąmoningai ir laisvai apsisprendė pasilikti Adene ir tarnauti ligoniams. Jų mirtis mums buvo didelis skausmas, bet kartu ir garbė, žinant, kad jos pasiekė savo pašaukimo tikslą – vienybę su Dievu, mylėdamos Jėzų, taip kaip jis mus mylėjo, atleisdamos tiems, kurie nežino ką daro.“
Vatikano radijas
